Toks vakaras!..
Pilnas poezijos,
Kad, rodos, nėra kuo kvėpuoti –
Tai įkvėpi žemę, tai mėnesį,
Žoles…
Bet jautiesi besotė.
Įkvėpsi dar medžio
Ir upės…
Rasos.
O migla tik tirštėja,
Tad ėmus matuoti likutį,
Suprasi, kad jų – nemažėja!..
Tik tu – nesuvaldomai augi.
Ak tiltas…
Ribų nesimato…
Iškvėpus
Ir vėl pasidaugins
Pasaulis
Be galo, be krašto…
2006 09 26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-09-26 23:05:12
Perskaičiau Tamstelės švelnų, mielą eilėraštuką ir vaizduotėj pamačiau Jus Pagulbyje basą prie naktinio laužo, bandančią įkvėpti visas žemės grožybes ir tyliai bylojančią, kad " Iškvėpus/ ir vėl pasidaugins / pasaulis / be galo, be krašto..." :-)))