Sveika, žiema! Tu šįryt pirmą kartą
Paduodi ranką man.
Skubu. Įkvėpt skambaus ir gėlo oro verta.
Šarma ir žvarbulys, kai išeini kieman.

Viršūnėj beržo sužvarbus varna krankia.
Pažėrė tylų šerkšną pro šakas.
Nuo vieškelio girdžiu vežimų šneką trankią.
Ten gruodas krato dėdes ir tetas.

Nebrendęs šaltis dar. Apie gerovę savo
Atšlaĩme žvirblių čirškauja būrys.
Nesistebėk, kad kovą susapnavo –
Išnirs tik saulė kiek – šerkšna nukris.