juk ne nuo sniego sningant gniaužia kvapą

atrakintum spynas kuždesiais
sunktųs sniegenom žodžiai
skiemenim tvenktųs vandenys
semiantys užburtus miestus
tuos kuriais dar nevaikščiojom dviese
ir vėjo neuodėm
iš akligatvio siauro
tai kas
tilpčiau tavo rankovėj
ir kalbėtumeis lyg su savim
daug didesnis
už džiaugsmą
kada debesys spurda delne ir
kelių nedalija

kiek nedaug reikia dviem
jeigu dviese

jei lūpos atgniaužia
tavo kuždesio
alkstančią
žydinčio sniego
žariją
Iglė

2015-01-05 10:23:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-01-06 01:53:40

Be abejo – kertinės tos dvi... Bet visuma, visuma – puikiai!

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-01-05 20:46:45

puiku, tiesiog puiku

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-01-05 18:18:47

Labai, labai...
Vien ko vertos tos dvi eilutės...

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2015-01-05 13:23:50

 kiek nedaug reikia dviem
jeigu dviese —
                       idealu!   

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2015-01-05 11:38:18

Žavus :-)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-01-05 11:25:33

Poetinio žodžio grakštumas pakeri. Nuostabiai rašote.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-01-05 11:01:49

išties žavinga

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-01-05 10:47:46

Aukščiausios prabos lyrika... Žaviuosi.