Neišeik, pabūk

Santrauka:
Daina skambant gitarai...
Tik negesk, žvaigždele vakarine,
neišnyk platybėse dangaus,
o nuskinti ją abu ketinom,
krintant žvaigždei mėlyno lietaus.
Aš įpinsiu ją į tavo plaukus,
išbučiuosiu mėlynas akis.
Ir braidysiu basomis po tavo lauką,
dygios usnys man po kojom kris.

Neišeik, pabūk, juk dar ne vakaras,
juk dar šešėliai taip ilgi ilgi.
Be tavęs jaučiuos lyg vaikas mažas,
be tavęs taip tuščia man širdy.

Tavo šypsena giedra ir tavo juokas
lyg žiogeliai žolėje skardės.
Aš nupinsiu pievoje vainiką
iš žvaigždės vakarės man skirtos.

Neišeik, pabūk, juk dar ne vakaras,
juk dar šešėliai taip ilgi ilgi.
Be tavęs jaučiuos lyg vaikas mažas,
be tavęs taip tuščia man širdy.
vaidilutė

2014-12-30 01:23:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-12-30 01:30:59

Įdomu tai, kad kartais dainų tekstai atrodo lyg ir šiaip eilėraščiai. Na, turiu omenyje pačią formą, o ne mintį. Ir turiu omenyje, kad jie kuriami skambant (kaip šiuo atveju) gitarai. Arba atvirkščiai. Kitąsyk, atrodo, geros eilės neskamba (nors iš principo viskas ten daina lyg ir yra; ritmas, rimas, skiemenų skaičius ir pan.). Ir daug kas priklauso nuo atlikėjo. Todėl komentuoti jau sukurtų dainų tekstus sunku. Todėl ir nekomentuosiu :) Nors iš principo lyg ir pakomentavau :)))