Neprijaukintas

Gyvenimas atrodo nebetikras,
Kai veidrodžiuose šnara birios raidės,
Suduždamos į tavo veido stiklą,
Ir vis sunkiau atspindinčiam pareiti.

Vis netikriau, beskonis ledo burtas
Šią naktį po šaltom blakstienom klūpo,
Dangus švininį sniego guolį purto,
Suskyla sakiniai į tavo lūpas.

Nesumeluotų nuotolių trapumas
Ir skausmas toks, lyg paskutinį kartą
Žadėtum grįžti niekada nebuvęs,
Mane kaip nuodėmę per greit ištartum,

Pūgos artumą tyliai apkabintum,
Nejusdamas, kaip šiurkščiai sniegas trupa
Virš  laiko, vyzdžiuose neprijaukinto,
Žiemojančio ant tavo lūpų.
Juozapava

2014-12-29 08:44:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-12-30 00:27:45

Gėriuosi Jūsų kūryba,

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-12-29 22:40:01

...užtat kaip gerai žodžiai ir metaforos prijaukintos! Geras eil.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-12-29 20:38:04

Profesionaliai. Metaforų gausa nebestebina - čia juk Juozapava :)

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2014-12-29 17:23:49

Kaip gražu, net sieloje krustelėjo kažkas.\
 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-12-29 10:50:36

Stipru, tikra, jaudina ...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-12-29 08:48:19

Nuostabi lyrika