Santrauka:
Eilėraščio pradžioje bejėgiškumas skiriasi nuo bejėgiškumo pabaigoje.
Verda kraujas –
Tai tiesa, vis gniuždanti mane
Kas dieną.
Tarsi traukia vėl
Prie žemės
Niutono trauka.
Nesakyki,
Kad buvai jos dalimi –
To nereikėjo.
Akmenų krūva gulėjai
Mano širdyje.
Kas gi tu buvai
Tada? Ar egzistuot
Išvis galėjai?
Spaudei, trynei,
Negailėjai –
„Tik sužeiskim ją“.
Bet pakilo
Vėjas, ir tada jis parbloškė
Aklai
Kiekvieną.
Ir trauka dabar bejėgė –
Čia likau tik aš.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...