Esu kely... ir tirpsta mano laikas,
           o slėnio sutemose kelias tuoj nuskęs –
ir nežinau, kur jis mane nuves --
          o aš jaučiuos tartum paklydęs vaikas,
širdim ištroškusia vis ieškantis Tavęs...

nes Tavo ištartu Žodžiu esu sutvertas
           ir skaistintas Tavąja ugnimi –
ir laistytas malonės lietumi,
          kad meilės Tavo dovanotos būčiau vertas –
už viską, ką turiu – dėkočiau širdimi –

todėl esu kely – dar neatėjo laikas
           palikti slėnio sutemas, kur kelias pasislėps –
ir eisiu ten, kur Tavo meilė lieps,
          laimingas, kad esu aš Tavo vaikas,
pašauktas Tavo mylinčios širdies.