Mano gyvenimas –
mano tvirtovė
uždara aklinai,
būtis – mano šventovė
skirta man vienai...
O gal tikrovė –
skaudi: vienatvė, liūdesys
ir nuskambėjusi daina graudi –
išlikęs skausmas, ilgesys?..
---
O, jei surinkčiau lapus,
išblaškytus vėjo,
lyg jūroje paskęsčiau juose –
metai ėjo, praėjo ir su
pageltusiais lapais dingo
pakelės šlaituose...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-11-01 22:10:00
metai ateina ir praeina - tai ir yra gyvenimas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-11-01 21:13:31
Ant nukritusių lapų, kurie patręšia dirvą, išdygsta nauji ūgliai. Nieko nėra amžino, kaip nieko nėra ir beprasmio.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-11-01 13:32:58
Metai tikrai, kaip lapai...didžioji dalis laiko prapuola..., jei kas pasilieka po mūsų, tai jau daug...