Dievo indas

Jaučiuosi tarsi Dievo indas... Jis įpila tyro, švaraus vandens, bet vanduo vis papilkėja. Galų gale išsenka, kol ir aukso žuvelė pradeda trokšti... Ji nebespurda mano pilve...
Meldžiuosi. Meldžiuosi... Jaučiu pilną krūtinę, žuvelė gyvens – ji spurda! Dievas vėl pripylė naujo vandens...
Nuleidusi galvą ir akis Jam vis dėkoju. Ir taip vėl, ir vėl, ir vėl...
Viešpatie, atsiųsk ir man tokios kantrybės.
Orinta

2014-11-01 00:23:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Raphael

Sukurta: 2014-11-02 19:27:56

Gražu...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-11-01 20:40:01

Nors paskutinis sakinys tarsi maldos žodis (ir dėstant pagrįstas), galima ir be jo – „vėl“ su daugtaškiu daug pasako.