Štai gražuolė naktis
mano širdį aplanko sutemus,
ji tylės ir man nieko daugiau nesakys,
tegul žvilgsnis tik skliautą žvaigždėtą iš ilgesio semia.

Rodos, vakar tai buvo, seniai,
keliavau per naktis aš laimingas,
man švytėjo spalvoti sapnai,
ir džiaugiausi, kad žvaigždės krūtinėn man sninga.

Aš turėjau tave, o naktie,
mano paukšte sparnuota,
nesakiau niekada tau sudie — 
šitiek laimės tebuvo man duota.