Laikrodžio rodyklė bėga greitai:
rytas, diena, vakaras, naktis –
rodyklei sustojus, netenka prasmės –
išnyksta paskirtis jos...

O tu judi toliau savo būtyje –
kelias nutiestas seniai –
širdis švelnų ritmą stuksena –
kol virsti nykstančia būtybe...
................................................
Judėjimas – nepasotinama aistra:
vaikystė – pavasario gėlė kvapni,
jaunystė – vasaros alinanti kaitra,
senatvė – pageltusi rudens žolė.

Taip gyvenimo ritmai nesikeičia,
kaip riedanti saulė danguje, tik  
išnyksta išėjusių akių žvilgsniai –
pasilieka skambančių ritmų tąsa...