Akmenukai

Kaip nudžiugau, kai šiandien aptikau
Maišelį su pajūrio akmenukais!
(Juk žmogų puošia tai, ką daro jis ne sau...)
Dabar draugystės pamatui jau nieko nebetrūksta.
Kai pasiilgsiu, pasiimsiu šildyti į saują
Plokščius akmenukus, nugludintus bangų.
Tu juos radai, rinkai ir suteikei jiems vertę naują.
Dabar tai saugotina ir labai brangu.
O vieną pasiimsiu su savim ir bus jis mano talismanas,
Kada išeisiu iš pastogės nuo negandų apsaugančių namų.
Jisai nutildys balsą godulio, kai tvirtinsiu, būtis kad mano,
Juk ką tik potvynius — atoslūgius ne šiaip gavau aš dovanų...
Vagis neims, ugnis jų nesudegins,
O kai mintis ims trūkinėti, atminimui tiks.
Šypsojausi ilgai ilgai, nes būsiu tikrą lobį radus.
Tokių siurprizų prasimano tiktai tie, kas ant kietos būties nemoka pykt...
Nijolena

2014-10-31 07:19:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-10-31 19:34:40

Na, kada žmogus iš kažkokių prisiminimų, trupučio džiaugsmo gali susikurti sau didelį malonumą, jis yra laimingas.
 

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-10-31 18:39:14

tegu tie akmenukai šildo Jus visada...
Gražus darbas

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-10-31 13:28:06

Tyras džiaugsmas apima skaitant... o taip pastabiai akmenukai apibudinti:,,Vagis neims, ugnis jų nesudegins'' ....... tik širdį glostys prisiminimais...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-31 10:28:19

mokėjimas džiauggtis mažu...labai nuoširdu

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2014-10-31 08:10:51

Ak, tie akmenukai! Mėgsta būti glostomi, o paglostyti daug pasako...