Ištuštėję namai...
Girgžda vyriai –
Mina slenksti kažkas tyliai tyliai...
Šitaip eina vagis...
Arba savas.
Arba vėlės, kurias nukryžiavo.
Arba vėlės, kurių nebereikia.
Arba vėlės, kurios taria:
Vaike,
Nepalik pravirų lauko durų –
Šalia slenksčio šuva juodas guli,
Guli juodas šešėlis ir juodas
Žmonių nuodėmių pilnas aruodas.
Tad užverk, užrakink, nusisuki –
Tegul juodas šuva laižos snukį,
Tegul juodas šešėlis ištirpsta,
Nepaliečia aruodo to pirštai...
..........................................................
Aš uždegsiu žvakelę.
Ir vėlei
Grįš dangun visos artimos vėlės,
Liks tyla nesujudinta niekuo...
Bet namai netušti lieka –
Dėkui...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-10-31 21:35:49
Bet namai netušti lieka –
Dėkui...
O autoriui Dėkui už nuoširdumą...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-10-31 19:45:43
... ir kaip nepatikėti tikrumu...
Dėkui :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-10-31 18:45:57
net ir liūdna tema moka šis autorius sudominti skaitytojus. Aišku ,- dėkui net labai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-31 16:16:51
gražiausia ką galima parašyti apie šią reikšmingą dieną
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-31 13:23:07
Glaudžiu... nuostabios eilės, nors tematika ir skausminga, liūdna, bet parašytos su tokia meile ir širdingumu, kad...
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2014-10-31 06:02:08
Pasiimu ir uždegu žvakelę...
Dėkui, dėkui, dėkui...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-10-31 00:24:43
Dėkui ir Jums už šias eiles