Ruduo ruduo, ar tau mažai rašiau
Ir gyriau talentą menų,
Lapais geltonais, raustančiais bridau,
Visiems sakiau – auksinis tu.
 
Ne, nepykau, kai gerves išviliojai,
Voratinkliais apklojai pievų žoleles,
O šalnai rožę, sodo rožę dovanojai,
Kuri nuvyto pasiilgusi manęs.
 
Kodėl kvieti svečiuotis šiaurės vėją,
Argi tau saulė jau nebemiela?
Nudrengs jis klevą, obelį įšėlęs,
Vaitos pušis pakrantėj vieniša.
 
Ruduo ruduo, neištikimas drauge,
Juk atėjai su šypsena plačia,
Į žemę mano pasaka įaugai,
Tai kam rengies skylėta miline?