artėjant

akys
vien tiktai akys
vaiduoklės
ledinėj bedugnėj
paklydusios
mėgina ištarti žodžius

iškalbėt
išsakyti
prašyti
maldaut

lūpos
nebylios
prasiveria
ir
tartum žuvis
kvepia orą giliai

rankos kaulėtos
medžių šakos audroj
nevalingai
sugniaužia pirštus

viltį mažytę
akimirką
prisijaukint
apkabinti
pagaut

užrakinti paslėpt
TAI
kas
liko

dar vienam
dar
ir
dar
gurkšniui
radaa

2014-10-23 13:16:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2014-12-10 23:55:48

Tiek ekspresijos ir alkanos vilties- nevilties. Žavus.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2014-10-28 10:46:16

žvarboka... ir tuo pačiu viltinga.

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2014-10-24 16:32:22

kas ti arteja... "pasaulio pabaiga", ar helovynas...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-24 09:13:42

toks savotiškas, stilingas...puiku

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2014-10-23 21:32:53

tas artėjimas užgulė žvilgsniu rankų kaulėtų audroj



Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-10-23 21:01:58

autoriaus net neįsidėmėjusi IMU
Man laaabai ir mintis, ir stilius.Ačiū

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-10-23 16:21:42

Akimirkos gurkšnis, viltis ir troškimas:
,,prisijaukint
apkabinti
pagaut

užrakinti paslėpt" ........atiduoti
 

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-10-23 15:38:31

...trapu ir viltinga...lyg skrendančio paukščio sparnuose vėjo šviesus šnabždesys...