Nepakeisiu daugiau savęs –
mano mintys nerime skęs,
ir nesustabdysiu laiko tėkmės –
dabartis jau nieko nelaimės.

Trumpės gyvenimo atkarpa –
lieku su savąja žvaigžde viena,
neramesnius regėsiu sapnus,
užgesinai viltį – deja, nepabus.

Nebeieškai, kas paleido tave,
ką palikai žvaigždėtam take,
skirtas kelias vienumos niūrios –
tik eini pasitikti sidabro šalnos.

Neklausi nieko, kodėl dalia tokia,
kieno lemtis? Juk tai tavoji valia: 
nelauki ir atsako – jo neišgirsi –
laikas neš – tu nešama suvoksi...

2000 m.