Liūdžiu su nykstančia gamta,
vėju, lietumi, tačiau
gėriuosi dar medžius ir
žemę dengiančiomis spalvomis...                   

Kaip atrasti žodį slėpiningą,
guodžiantį rudens tamsoj,
tarsi į nežinomybę kelrodį —
žodžiai klajoja pilkumoj niūrioj...

Gamtoje dėsnis aiškus:
užgimsta, sunyksta gyvybė —
žmogaus gyvenimas ilgas, sunkus —
pasiekt sielos ramybę —
nelaukta dovana...
 
Pavasarį pražysta žiedai kaip
jaunystėje jausmas užgimęs,
rudenį belieka tik stiebai —
širdyje liūdesys gilus...