Per sąmonę braukta 
Punktyrais anemiškais gyvmiegio.
Budėjau ilgai,
Bet nėra taip lauktos pamainos.
Kruopščiausia dėlionė 
Kelintąjį kartą neišdegė?
Ar moki ką nors?
Gal tik pykti, keiksnot, aimanuot?
Ar moki kaip sliekas
Raitytis pirmyn, į ataką?
Ar moki be ašarų laidot
Ne priešus, bet savo draugus?
Ar priesaikos tavo bežodės
Ritmingai, kol gyvas, tol plaka?
Ar žemė priims,
Jei mirtis saulei tekant užklups?
Punktyras per sąmonę
Tarsi trasuojančios kulkos.
Negerki, broleli, iš pėdos,
Kurią tu ant kelio radai.
Kas broliais vadinas,
Tie geba be gailesčio pulti,
Palikti žaizdas,
Kokių neužtraukia randai.
Punktyrais per sąmonę
Provėžos gilios patyčių
Ir vietos neliko, 
Kurią tu galėtum atgrįžt.
Patapęs vilku
Maitinsi tik tuo, ką atrysi.
Nejau nežinai,
Kad nuodai, o ne maistas tulžis?
Punktyrais per sąmonę...
Tarsi per apsnigtą aikštę.
Kai pėdsakų tūkstantis,
Tapo juoda vakarop.
Nelaukit manęs - 
Kokiu buvęs tikrai nepareisiu,
O jeigu negrįšiu,
Prašau nei gedėt, nei raudot