per šlamesį šalnos
į tavo lūpas
per šiušą lapų švytintis ruduo
baltais kaštonais mūsų laiką supa
aš būsiu aidas
tu pasikartok
švelniu rūku rankovėse rugsėjo
aikštingos gulbės atspindžiu lede
mes nepasibaigėm
mes dar neprasidėjom
dangus pražydo eketėm
ir ne
tikėk
laiškais keistais kaštonų
įbridusių karščiuojančion pusnin
juk šiandien dievas danguje žvejoja
o aš maldauju mintyse:
užkibk...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-10-17 21:20:25
...švelniai banguojantis...vos vos liesdamas kažką šventai...tikrai gražus kūrinys...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-10-17 21:15:37
Puikus metaforų parinkimas, ieškojimas pačio įspūdingiausio, kažko dar nepaliesto, paslaptingo. Ačiū autorei, be galo gražu Jūsų sieloje. Didelio Jums skrydžio.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-10-17 21:00:12
Puiku...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-17 16:52:07
puiki, jautri lyrika
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-17 14:07:12
Viltis ... ji prakalba, skraidina ir neleidžia užgesti....
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-10-17 11:04:26
Puiki dermė vaizdo sodrumo ir jausmo gelmės. Šauniai sudėta.