palaima (pliūpsnis)

Santrauka:
Kai laiminti galiu tik mintimis
prašau užmerkt
prieš Viešpatį akis
nurengtai rudenio
drovu pakelt rankas
net sėjant laimę
į akių dirvas
Aš prieš žemę 
lietum klaupiuos

ir glaudžios prie langų
su vėju

nuganyta minčių bandos
vandenų balsais išsisėjus

nepažįstama 
it giria

jaunuolynus 
širdy užslėpus

su tamsa
kadagyne slepiuos

neištirpti
žodžiui pašvietus

su slenksčiu
nusilenksiu prieš mus

su langinėm
šilumą sergsčiu

tik apgaubk delnais
tik įpūsk

židiny 
maldomis išsiskleisiu

nepavargo žalia tyla
užkalbėti tave ir žolę

kaip ruduo prieš akis nuoga
ir namus ir žodžius žegnoju
anamcara

2014-10-12 12:36:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Manęs čia nėra

Sukurta: 2014-10-12 23:05:52

viskas preciziškai išieškota ir išlaižyta. Šias žemiau mesčiau negailėdama,

neištirpti
žodžiui pašvietus

su slenksčiu
nusilenksiu prieš mus

su langinėm
šilumą sergsčiu

tik apgaubk delnais
tik įpūsk

židiny 
maldomis išsiskleisiu

nepavargo žalia tyla
užkalbėti tave ir žolę


būtų nepritemptas/neištemptas puikus kūrinys
 

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-10-12 15:05:44

labai raiškiai, priglausiu

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-10-12 13:17:52

Tikras jausmų išsisėjimas. Sodru, tikra, jaudinančiai.