Neatsibusk

Santrauka:
Draugė atsiuntė trimačių paveikslėlių. Ir štai ką juose pamačiau.
Regiu, trimatis rūkas pievoj tirštas.
Į gylį koloritas ryto veido.
Drugiai lyg bučiniai ant tavo pirštų,
Sugauni juos ir negali paleisti.
O jie plasnojo, kol širdy sudilgo
Aštriais dygliukais vėjo pakalnutės.
Prie tavo kelių klusniai glunda smilgos,
Pabūk rūke tiek, kiek gali išbūti.
 
Lėtai lašnoja vyzdžiais rūko pienas,
Pakeitus kampą — laumės dukros buria.
Tarp atspindžių aklai užvertos sienos,
Ištraukiu ranką — ateities neturim.
Bet man gražu matyt šešėlį tavo,
Pažaisk sparnais drugių, užtruk iš lėto.
Juoda naktis į rytą nualsavo,
Neatsibusk, man taip gražu žiūrėti.
Užuovėja

2014-10-01 18:07:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-02 18:30:04

tai yra gražiausia, ką pastaruoju metu skaičiau.Subtilu, metaforos tokios stulbinančios, spalvingos, jausmas toks gyvas, spalvingas.Nepaprasta.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-10-02 00:15:01

Toks, truputį dvelkiantis mistika... gražu