prailk naktie
dar leisk pabūti
tavo kuklioj tyloj
nekelk dienos
jos įgimto triukšmo
ant mano pavargusios galvos

išsiliek naktie
į mano sūrią būtį
supranti mane vien tik tu
ramybėj tavo aš supuosi
užmirštu nerimo skausmus

nors dar truputį
pabūkime kartu
neversk manęs jau eit sapnuoti
ten be tavęs taip baugu
ir rytas lips man ant kulnų

naktie mielai
aš tau padėsiu
laikyti laiką už skvernų
tik pažadėk
tu liksi mano sielos pieva
iki tų kitų bebalsių dovanų