praradimas

paburkusi oda
be uodegos šuva
nešė paskenduolę
į krantą kaip į guolį

iššiepęs nasrus su meile
kuteno tavo šaltą veidą
šiurkščiu galu liežuvio
tavęs jis nenubudino

akis užbėrė smėliu
paleido tave su vėju
bet ašarų neliejo
jų jis neturėjo
Saulės kelias

2014-09-16 03:16:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-09-16 11:03:04

Pavadinimas tinka, išniro pobaisė, bet spalvinga būtybė (nasrai su meile!), savo misiją atliko, tik dvi paskutinės eilutės viziją nubraukia (nors mintis ir būtų, kad ašarų nebeliko, kas sietųsi su praradimu). Palikus daugtaškinę mintį (radus atitinkamą būdą parodyti jos mažą kampelį, leidžiant įsivaizduoti) būtų geriau.