basa naktis bučiuoja riešą vaiko
užžindyto karščiuojančiais sapnais
katės žingsniu tyla
į taktą laikui
sužydusiam tavim...
nepasibaik
ties dangumi
kur sidabrinės kopos
įmerkia kojas šilko debesy
kur krištolu sužvilga sniego uogos
kai pasaką pirštu stikle pieši
ne tą be pabaigos
ir ne laimingą
kai naktį pienės uždega baltai
takus negrįžusiems
o vėjas groja smilgom
kažką gražaus
visai ne apie tai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-09-16 18:53:55
Visi Jūsiškiai byra į mėgstamiausius :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-09-16 12:45:58
Ažūrinis, bet labai platus jausmų glėbys.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-09-16 12:43:25
aij, koks puikus eilėraštis.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-09-16 09:19:23
Jautriausius virpesius apsakote, nuostabi poetiška išraiška, ir žavėtis, ir pajausti. Ačiū.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-09-15 19:19:37
Labiausiai pienės baltos įsiminė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-09-15 13:35:04
Visai ne apie tai... Ypač ta vieta, tai – eilių vinis. Super eilėraštis. Kuomet eilės būna tik vidutinės, galima daugiau kažką pasakyti, o kada patinka visos visutėlės, tada pritrūkstu žodžių protingam komentarui.