Širdimi pajutau!

Užliejo dangus šįryt Žemę švelniais bučiniais,
Net gėlės rudenės nustebę pražydo ryškiau.
Nors Tu netikėjai, kad laimė iš niekur ateis,
Bet šįryt staiga sau tari: „Širdimi pajutau!”
 
Kaip gera gyventi, kai Saulė nudažo klevus,
Kai žolę myluoja rasa po žvaigždėtos nakties,
Kaip gera mylėti — žinoti, kad meilė nežus,
Nes ji spinduliuoja žvaigžde iš Tavosios širdies.
 
Nustebę sukluso klevai ir atitarė Tau,
Švelnia žaluma apkabino su Saulės žaismu.
Ir vėl sau tarei: „Netikėtai širdim pajutau —
Taip lengva, taip gera mylėti, ir man nebaisu!”
 
Nes meilė lyg upė išplauna, išgydo žaizdas,
Užlieja ramybė Tave po klajonių ilgų,
Ir jei šįryt niekas Tavęs nepajus, nesupras,
Klevams pašnibždėki: „Mielieji, aš Meile degu!“
Laimužė

2014-09-05 10:21:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-09-06 23:28:35

Labai gražus prisipažinimas: ...aš meile degu...Pačios eilutės sulekia į širdį

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2014-09-06 14:55:58

 Ooooo! Neveltui esi Laimužė!

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-09-05 23:37:35

gera širdis viską junta širdimi...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-09-05 13:16:57

Ir jei šįryt niekas Tavęs nepajus, nesupras,
Klevams pašnibždėki: „Mielieji, aš Meile degu!“

Puiku. Geras išrišimas...

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2014-09-05 13:01:22

Būsenai perteikti reikėtų, kad daugiau to virpėjimo būtų. Arba svorio. 
Džiaugsmas niekada nėra blogai, tik duokime jam dar daugiau gyvybės.