Sustok, prašau...
Aš pavargau taip bėgti.
Nebeturiu jėgų pažvelgti atgalios,
O tiek klaidų bekraščiam labirinte
Kaip žiežirbos pažirę iš delnų.
                                     Neteisk, prašau.
                                     Nebeturiu stiprybės atleisti priešui
                                     Už žiaurias klaidas,
                                     Kurios kaip ietis smigo mano kūną
                                     Ir juokias, juokias į valias.
                                                               Paleisk, prašau...
                                                               Išseko mano laikas ir neturiu jėgų sugrįžti atgalios.
                                                               Paleisk mane, ir aš kaip pienės pūkas,
                                                               Pagautas vėjo, genamas toli
                                                               Pamosiu tau... ištirpsiu tarsi rūkas...
                                                               Ir liks skliaute žvaigždė trapi...