gal

Santrauka:
nesuskaičiuojamos keliasi minios
kai verpstukas
bus prisuktas
šiugždu
kuri laumelė
gyvasties siūlelį
kirps
 
luoteliu beirkliu
vandenėlį tamsų gilų
perplaukt teks
tik sykį
 
o kalnelio tamsumėlėj
vartelius atvėrus
tyloje
lemtis akmenširdė
pasitiks
 
melsk nemeldęs
kaip šešėlį kibirkštėlę
iš sustingusios širdužės
ji įskels
 
dovanos
vilkų 
saulužę blausią
dar bent kartą
 
o laumelės
aus drobelę gyvatėlę
siūs marškinėlius
skalbs tyroj versmelėj
mano vėlei
pas Motutę
ant vėlių suolelio
vėl abu drauge
Ražas

2014-08-13 07:37:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Bazas

Sukurta: 2014-08-13 23:12:47

Vikrus nubangavimas luotuku pas motužėlę mirtį. Aš taip pagalvojau... Kažin chebra antikoje galvojo, kad Stikso upe plaukti pas dėdulę Hadą bus populiaru, net po šitiek tūkstančių metų. Kol žmonės nenustos skaityti ir mirti. Skaityti ir mirti.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-08-13 13:52:57

Geras. Kūrinį pagyvina mažybiniai žodeliai.

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2014-08-13 13:16:28

Mielas, ypač graži pabaiga.