Jam

Tu – mažas mano angeliukas,
Jaunatviškas, širdžiai brangus.
Toks mylimas man žmogeliukas,
Madingas, švelnus, išdidus.

Dėl Tavęs bėgčiau aš per pievas,
Dėl Tavęs auginčiau gėles.
Suburčiau draugų ratą mielą,
Susmeigčiau sau širdin strėles.

Tu man esi toksai juokingas,
Nosytė Tavo per smaila.
Tu kartais rodais nelaimingas.
O Tavo šypsena miela.

Aš glostau Tavo švelnų veidą,
Ir žiūriu tiesiai į akis.
Galbūt per daug Tau vakar leidau,
Bet moki Tu skaityt mintis.

O kažkada juk Tu pasensi,
Ir nebebūsi toks gražus.
Žodelį blogą išlemensi,
Gal tapsi baisiai išdidus?

Bet Tau atleisiu, iškentėsiu,
Nors bus žili Tavo plaukai.
Tave bet kokį aš mylėsiu,
Nes Tu manęs nepalikai!

2006 08 21
Irma

2006-09-14 02:42:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-09-14 17:32:08

Labai nuoširdus, tiesi kalba tarsi apnuogintos širdies tyras šnabždesys...