Tylos krantai

Santrauka:
Iš vaikystės atmintin įsirėžęs dėdės nebylio - stalio iškalbus tylėjimas ir netikėtai atsiradusio, labai panašaus, gatvele vaikščiojančio ( taip pat nebylio) žmogaus sugretinimas pravėrė nepažįstamo tylos pasaulio dureles: neišsakyta...
Neišsakyti žodžiai nebylaus pasaulio,
Vaizdais ir jaudulio virpėjimais sumišę,
Susipina į kamuolį, į obuolį, į kalną
Ir milijardas ištylėtų žodžių lavina
Bedugnėn smenga – artuma...
Išrieda rankom – atmintim...
Skubėdamos dėlioja raštą,
Lyg dirigento lazdele išgroja laiką.
Jautriausia gaidele akin nusėda,
Iš ten į širdį giesmėmis...
Ir tobulas tylos pasaulis pirštais bėga,
Akių rainelėm, šokyje plaštakių.
Neišsakyti žodžiai brastoje sudyla,
Suliesdami tylos krantus...
Laũmele

2014-07-30 15:01:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2014-08-01 23:33:25

Neišsakyti žodžiai ...pajutau tylą.Taip,kartais tyla tūno mumyse,neišsakytuose žodžiuose

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-07-30 15:34:16

gal ir netobulas eiliukas, bet man kažkuo žavus ir artimas pasirodė