Vasara

Atbėgo vasara, gėles išbarstė,
Gerai, kad net ir man nepagailėjo.
Per nakties vėsą, dienos karštį
Šimtus žiedų sodelyje pasėjo.
 
Gražuole mano, mano vasarėle,
Priimk į savo karštą glėbį,
Kad svaigčiau žemuogėm laukinėm vėlei
Ir lūpom liesčiau lauko gėlę.
 
Svaigink kvapu, taip noriu būti girtas
Nuo vyšnių raudonų, karčių pelynų,
Nuo pirmutinės šieno stirtos,
Nuo miško samanos, saldžių mėlynių.
 
Esi nenuorama ir greit paliksi,
Nubėgsi gelstančiais rugiais, rugpjūčio pievom,
Bet kol dar čia — ramunėle nušviski,
Dūgzk bitele darbščia auksinėj kaimo liepoj.
skroblas

2014-07-27 14:02:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-07-27 21:45:07

Vat, su nakties vėsa ir prašovėt :) Tvanku lyg dieną. Dabar, turiu omenyje. Pavaikščiojau po vasarą, paskaitysiu, kai bus sniego – atsigausiu :)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-07-27 18:25:13

Nenuostabu, jog norima apgirsti nuo vasaros dovanų ir glamonių...
Penktąją eilutę gal redaguočiau: Mana gražuole, mano vasarėle,

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2014-07-27 17:04:09

Taip ir jaučiasi vasaros šėlionės :)

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2014-07-27 15:08:08

Sakyčiau, erotiškas eilėraštis, nes Jūsų Vasara tokia išdykusi. Labiausiai patiko 3 posmo pirma eilutė.