Ateik

 
Ateik, prisiglausk –
Būsiu klevo pavėsiu,
To medžio,
Kuris turi širdį.
Šlamėjime lapų stovėsim tik dviese,
Kai plakant širdžių nieks negirdi.
 
Ateik, apkabink
Mano miglą virš upės
Sparnais stiklo –
Laumžirgio skrydžiu.
Apgaubsiu tave baltumu..
Kai nutūpsi,
Liks atvaizdas vandenio vyzdžiuos.
 
Ateik, pabučiuok
Tartum būtum atėjus,
Kai skleidžiasi dienos gegužio.
Švelniai tau paglostysiu plaukus su vėju
Ir šilumą saulės įpūsiu.
 
Ateik visada –
Kaip ateitum be žodžių
Į sapną –
Tais angelo žingsniais...
Te juodą vienatvę man žiežirbos skrodžia –
Liepsnosiu,
Sudegsiu,
Ištirpsiu...
kaip lietus

2014-07-25 00:01:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2014-07-28 07:25:53

Pasikartojimais ne tik įprasmina mintį, tai - kaip muzikinė gama, išlaikanti eilėraščio tonacija.
Ypač pavyko didėjanti ekspresija ir baigiamasis akordas... ir - pauzė.


Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-07-25 22:21:02

Pabaiga tai... uch tai, ach tai...  :)

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2014-07-25 12:17:16

Tarsi ir nieko ypatingo, paprasti žodžiai. Žmonių kalba. Ir aš paskutinių 3-jų lozungų atsisakyčiau, o tai dabar kaip iš pionierių (ar kas dabar žino kas jie?) repertuaro... Nes nei aš sudegsiu, nei ką...Na, ir lyrinis herojus toks visko prašantis. Bandau įsivaizduoti jį su beisbolo byta...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-07-25 09:03:00

Paskutinių trijų žodžių pabaigoje nepasigesčiau – juos palikim santa barbarų veikėjų lūpose:)) eilėraštis šis kaip mažytė lingvistinė oazė – gaivina.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-07-25 07:50:27

Švelni aistra — raistas moterų širdelėms..

Vartotojas (-a): žemiški sparnai

Sukurta: 2014-07-25 00:51:47

Tikra lyrika.  Liepsnosiu, Sudegsiu, Ištirpsiu...Pabaiga viską pasako.