Ar nematei pražydusio akmens?
O gal jautei granito aromatą?
Kurie jį regi – amžinai gyvens.                           
Tie – praregėjo ir per naktį mato.

Žalia šviesa ištirpo visiškai,
Visai išseko laikrodžiuose laikas.
Giliai prasmego – smilkstantys skliautai,
O erdvėje tik dulsvos dulkės laikos.

Čia praeities nėra – tik dabartis –
Tiktai chaosas įsiviešpatavęs.
Tik – pelenais pavirtusi ugnis,
Vanduo – akmens pavidalą įgavęs.

Iš jo pulsuojanti rausva šviesa,
Toli pasklidus ratilais visatoj.
Tai ji – ta būsimoji planeta.
Net neregiai ją prieblandoje mato.