Dvidešimt du

Rytoj man sueis dvidešimt du.
Pro sielą, apsitraukusią ledu,
Pažvelgs gal šviesos spindulys,
O gal palies šaltas grindis.

Nukris gal baltos lengvos bangos,
Nuvilnys per liūdnus laukus.
O siela gal išskris į padanges,
Kol nesugrįžo jos palydovas nykus.

Ir šmėklos gal ateis šviesoj apakti,
Gal nusvers žemyn norai kilnūs.
Ar bus žvarbu kaip tą skaidrią naktį,
Kai Napoleono pajėgos sušalo Vilniuj?

Tikrai sueis rytoj dvidešimt du,
Sueis, manęs nepaklausę.
O siela vis slėpsis po ledu
Tiek lapkritį, tiek gruodį, tiek sausį.
Soledada

2014-07-14 10:38:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2014-07-15 09:12:11

Sveikinu  su  gimtadieniu, o kartu ir dar vienomis Žalgirio mūšio metinėmis.
Kad ir savyje  gyvendami, tai vis tiek  bandykim plačiau, nusitempdai į save daug  to, ką matome svajonėse. Tegu būna ten, tegu gyvena. Tokie dalykai erdvės neužima,
Beje,  o man po pusmečio sueis 76. 

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2014-07-14 15:41:14

Tik dvidešimt du, o siela- ledu?  Nesuprantu...
 

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-07-14 13:45:07

Liūdnoka gaida, bet gražiai surimuota