...kas buvau, kai manęs dar nebuvo, kas esu, kur manęs jau nebus

Santrauka:
Mes dažnai girdime sakant: „aš artistas“, „aš socialistas“, „aš respublikonas“, „aš demokratas“, „aš mąstytojas“, „aš juokdarys“, „aš jautrus ir ryžtingas, tvirtas, bet pažeidžiamas – geras skaistus tyras“. Kas mes be šių etikečių? Kas Jūs esate, kai iš tikrųjų atsikratote visų „už“ ir „prieš“? Atmeskite tai, ką mėgstate ir ko nemėgstate, visus savo įsivaizdavimus apie karjerą ir postą. Kas gi liks? „Dieve, nežinau... Aš niekas, aš niekas.“
              Štai kaip mes jaučiamės, tačiau tai netiesa. Kai IŠ TIKRŲJŲ visko atsisakome, tampame viskuo. Būtent tada mes susitapatiname su visais daiktais: Gėle, Ąžuolu, Rytmečio žvaigžde
. / - Dennis Genpo Merzelis, AKIS NIEKADA NEMIEGA - / iš knygos 365 DZEN; (arba trumpiau - - -
•                                                                      - - - „Gras daiktas –
                                                                                                   ne toks geras, kaip Niekas.“

                                                                              Soiku Shigematsu, DZEN MIŠKAS
                                                                              (iš knygos: 365 DZEN ) - - •

                          *

                Kur skrendu?
                  Kur krentu?

            ar krentu, ar
            skrendu?
            sklendimu
            erdvėje
            gervių
            klyksmo,

                   Su šviesa
                   D e l n u o s e
                   Po dangum
                   Išeinu,
 
            lapas
            klevo
 
                   G e l t o n a s 
                   [A š],

            blyksniu - - -

 
                    - - -  „...B U V A U...“

                                      * *

               kai manęs dar nebuvo žmogum –
                              nežinojau
                                kas yra
                               d e l n a i,
             nežinojau, [žinojimas] – dvasinio būvio,
                  nežinojau ir to: [nežinai], tik
                                 buvimas
                                b u v a u... - - -
 
                    - - - „...KAŽKADA, kol...“

                                       * * *
                         šiandieną pamatęs
                           klevo lapą,
                                           kaip

                                         r a n k ų
                                         manųjų
                                         d e l n a i,

                                  [AŠ] prisiminė
                         praeitą
                                    Gyvenimą:


                          
                        „Vėjy lapkričio
                                             dega
                                        k l e v a i...“


 
                                        * *   * *

                       Po siautusių liūčių šlapiu kauksmu 
                          ir ašarojusių tyloj žvaigždžių
                                        birželio naktį,
 
                pakilusiam rūke, 
                                       užaugusių rasų lakštingalų lopšy, tik
                       laikinuoju kūnu amžinybę sklęsti – žaliuoju
                       buvimu – 
                                  žaliuoju cunami(u) 
                                                            besiritančiu,
                        Vasarų bangų mūšom, per Žemę, į
                           
                                       Rudenio krantus,
                      sustingusiu vašku, juoda dagtim, tik
                                  laikinąjį kūną amžinai
                                         liepsnojantį (su)
                                                           degti...                         
kvinta

2014-07-02 18:12:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nikole Bergman

Sukurta: 2014-07-12 21:07:16

Deja, be to laikinojo kūno ČIA IR DABAR esi niekas!

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2014-07-03 14:23:04

manęs dar nebuvo, alyvos žydėjo, manęs nebebus, jos vėlei žydės...

Vartotojas (-a): Bazas

Sukurta: 2014-07-03 00:39:25

„vienam meditacija, kitam -— brutalus melas" — lietuviško repo žodis. Bet viso to grožio ir nebūtų be tokių kontraversijų. Gera pajausti vienybę, bet kartais reikia ir suklysti :)
giedrex26, įdomi mintis dabinti žudymo įrankius taikos žodžiais. Nors ir tai jau nebūtų nauja. Kažkuris colt revolveris jau nuo seno vadinamas peacemaker'iu. :)

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-07-02 22:23:23

       [AŠ] prisiminė
praeitą
         Gyvenimą:

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2014-07-02 20:42:08

Tvirta ir tikra...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-07-02 18:46:34

...vat tokius žodžius reikėtų parašyti ant kiekvieno minosvaidžio, kiekvieno naikintuvo...kiekvieno tanko...kiekvieno žudymo įrankio...kaip viskas beprasmiška, palyginus su GYVYBĖS  STEBUKLU...taip subtiliai pačią GELMĘ palietėte...