Vėrinys

Užkliuvo laikas už vaikystės slenksčio,
Pažiro asloje vilties lašais.
Kai pažvelgiau pro metų skraistę,
Jie virto deimantais mažais.
Paklydęs vėjas ten už lango šėlsta –
Tik jau aslos seniai nebėr.
Pagirdyčiau jį kaip kačiuką baikštų,
Priglausčiau, kad šlamėtų lapuos vėl.
Langai užako, tik širdis dar tuksi –
Lietaus migloj išdilę šniokščiantys laukai.
Jau atmintis suvėrė vėrinį iš laiko –
Ražienos auksu tviska – praeities keliai.
Laũmele

2014-06-30 11:15:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): šaltuona

Sukurta: 2014-07-02 08:19:40

Karališkai pasipuošusi Laumelė

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2014-07-01 00:45:14

jo - norėtųsi kartais ir vėją lyg kačiuką girdyti, bet vėjas netampa kačiuku, ir nepagirdysi, kartais kai kam norėtųsi ir papasakoti, kas yra pas angelų, kaip ten šviesu ir kad niekas iš ten negrįš jau - lyg pats būtai nuėjęs - būna familiarus santykis į pasaulį, būna... ;)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-06-30 23:02:17

Labai vaizdingai perteikta. Puikumėlis, priglausiu

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2014-06-30 18:35:47

Tokį vėrinį norisi turėti ne tik širdy...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-06-30 15:07:38

...tie Jūsų prisiminimai švyti lyg deimančiukai sielos...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-06-30 14:41:39

Suverti prisiminimų ir ilgesio karoliukai... Gražu.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-06-30 12:19:02

Labai jau vaizdingai autorė vėrinį veria iš praeities...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-06-30 11:38:35

Jautriai ir su ilgesiu.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-06-30 11:29:59

Puiku imu, kol kiti nepagriebė. Ačiū