Sankirta

Prisilietimai mūsų,
Sankirtos
Ant fotopopieriaus
Per didintuvą
Bemaž jau išryškėjo atvaizdas.
Spalvotoji, tu mano matricoj,
Aš laukiau.
Savoj alchemijoj, nesybėj,
Laše, semtam iš jūros,
Kurį parsivežiau
Į bendrą parką.
Ir vėl aš stoviu,
Dengiuos už krūmų, medžių, lapų,
Slepiuos,
Varpeliai toly, šnabždesiai ir kasdienybės ribos,
Vos vieną milimetrą nuo manęs
Fantaziją ir begalybę skiria.
Sava bedugnė, pasakytum,
Skirtis, kurion neri
Be nerimo,
Be noro irtis ar numirti.
Belieka viena –
Tik tu ir aš
Per milimetrą
Popieriaus,
Per šviesą

Sankirta –
Igas

2014-06-29 15:42:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2014-06-30 22:39:44

Jaunystėje teko daryti nespalvotas nuotraukas, tad procesas daugmaž aiškus. Kas ,,liečia" skambesį... man - sanskritas (senas krito} .Gal galima buvo tai pavystyti. Nes šiuo atveju ,,besislapstančio" sankirta - abejotina.Gal - sklandus perėjimas greičiau?

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2014-06-30 14:50:21

Švelnus su romantikos skambesiu.

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-06-29 19:36:58

Pirmiausia perskaičiau su emocija – persmelkė šnabždesiai, skaidrių varpelių tilindžiavimas. Paskui perskaičiau kitaip – vis tiek neišnyko švelni įtampa ir laukimas. Ir galiausiai negaliu pasakyti kodėl, bet viskas čia yra puiku.