Patikėti, jog gyvas

Supusto dienas ir naktis man prie veido, prie kojų
į ilgesio kopas.
Ir jeigu negyvas aš,
tai kodėl
taip trokštu apkabinti mergaitę,
perkančią bilietą į cirką,
kodėl jaučiu artumą katei,
pamynusiai šaltą mane.
Apspjautas jaučiuosi pažemintas
vietinio bomžo.
Lietus mano nuodėmklausys.
Jie sako,
negyvas aš, negyvas...
Tai kodėl
visas pasaulis
sutelpa į šį,
be gyvybės?
Sustok, paklausyk,
kaip pusto dienas ir naktis į ilgesio kopas.
Galbūt išgirsi
vienatvę
ant žemės

tyliai dunksint.
Basospėdos

2014-06-23 13:16:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jane doe

Sukurta: 2014-07-04 09:38:34

"kaip pusto dienas ir naktis į ilgesio kopas" – ši eilutė buvo bene geriausia kūrinio dalis, mintis aiški, tačiau pasirinktos netinkamos išraiškos formos.

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-06-23 18:49:56

Metaforiškumo esama, bet kūrinys daugiau širdinis, t. y. ryškiau pulsuoja emocija.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-06-23 14:59:45

Geras, tikras