Ką nešu

Tik jausmų vedini 
Kuriam didį pilnatvės stebuklą,
Įsismelk į mane 
Ir praverk atgimimui jusles,
Tarsi ligą pasėk
Egzistencinį geismą nekuklų,
Būki tas rytmetys,
Kuris žadina eit už savęs – 
Išsilydyt, ištirpt, išgaruoti,
Išlyt, susigerti.
Noriu pervert tave
Lyg Amūro aštriausia strėlė
Ir pažint, ir patirt
Nenusakomą žodžiais katarsį,
Kai atplūsta sula 
Pumpuriją per kartą praplėšt.
Kas mus perskirs po to? Gal mirtis?
Ji atplėš tiktai kūną nuo kūno,
O jausmų patirtis
Įsiskverbs iki kraujo lašų.
Pagailėkime tų,
Kurie mano, kad meilės nebūna.
Ar ne šildausi ja? 
Ar ne ją palikuonims nešu?
Nijolena

2014-06-21 07:01:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-06-21 14:22:30

Tiesiog puiku, sužavėta
Dar ne kartą skaitysiu ir vėl grįšiu, ir grįšiu  prie šio kūrinio.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2014-06-21 12:38:28

... tik pritart ankstesnėms mintims...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-06-21 10:56:26

Tiesiog pritarsiu daliuteisk :)

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2014-06-21 08:15:40

Pagailėkime tų,
Kurie mano, kad meilės nebūna.


Pagailėkime...