Už plytų kokliams sukrautų pašiūrėj pečiui

Šešėlis, oblius –
Medžio drožlės, pliauskos –
Langai, langinės –
Darbo svoris.
Tas pats šuva ant kranto.

Kažkur toliau,
Mediniams krumpliams nesupratus,
Ežero akis miške

Ir ertmei
Kadų kadais pasiųstas saulės pluoštas,
Tie patys debesys –
Nuogybei prisidengt.

O visa tai – kažkur anapus duonos trupinių palikę?
Už plytų kokliams sukrautų pašiūrėj pečiui –
Vilkų staugimas avinų bandos nelaimei
Tarsi kiaurasamtis mintim lietum nuplautų veidą.
Raukšles, manus miškus, gebėjimus ir ten toliau už kryžiaus –
Samanas.

Diena rudens,
Ir staigiai – tarsi kritęs kirvis – kilęs noras klausti –
Ar dovanotas šitas skypas man –

Plasnok, gegute, ir pranyk už miško –
Igas

2014-06-18 17:07:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jane doe

Sukurta: 2014-07-04 09:07:07

savitai. per save į akmens metaforą. patiko tai, kad ne iškart viskas krenta į akis. reikia "pakapstyti".

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-06-20 09:07:01

Mano protui ir pojūčiams kiek painokas, bet tai tik man

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-06-19 00:06:37

Galėčiau išpinti visą siužetą apie nepasiekiamus tolius, bet koncentruosiuosi į akmenis. Juos galima jausti žvilgsnyje į gilią praeitį. Kalbant paprastai, vyksta statyba, mintyse lipdomas likimas.
Pavadinimas skamba, bet painus, nors suprasti galima. Painesnė ir eilutė su kiaurasamčiu.

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2014-06-18 18:46:57

Perskaičiau du kartus ,tačiau nepajutau akmens