Šešėlis, oblius –
Medžio drožlės, pliauskos –
Langai, langinės –
Darbo svoris.
Tas pats šuva ant kranto.
Kažkur toliau,
Mediniams krumpliams nesupratus,
Ežero akis miške
Ir ertmei
Kadų kadais pasiųstas saulės pluoštas,
Tie patys debesys –
Nuogybei prisidengt.
O visa tai – kažkur anapus duonos trupinių palikę?
Už plytų kokliams sukrautų pašiūrėj pečiui –
Vilkų staugimas avinų bandos nelaimei
Tarsi kiaurasamtis mintim lietum nuplautų veidą.
Raukšles, manus miškus, gebėjimus ir ten toliau už kryžiaus –
Samanas.
Diena rudens,
Ir staigiai – tarsi kritęs kirvis – kilęs noras klausti –
Ar dovanotas šitas skypas man –
Plasnok, gegute, ir pranyk už miško –
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2014-07-04 09:07:07
savitai. per save į akmens metaforą. patiko tai, kad ne iškart viskas krenta į akis. reikia "pakapstyti".
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-20 09:07:01
Mano protui ir pojūčiams kiek painokas, bet tai tik man
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-19 00:06:37
Galėčiau išpinti visą siužetą apie nepasiekiamus tolius, bet koncentruosiuosi į akmenis. Juos galima jausti žvilgsnyje į gilią praeitį. Kalbant paprastai, vyksta statyba, mintyse lipdomas likimas.
Pavadinimas skamba, bet painus, nors suprasti galima. Painesnė ir eilutė su kiaurasamčiu.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-06-18 18:46:57
Perskaičiau du kartus ,tačiau nepajutau akmens