Tą kartą saulė glamonėjo Jūrą

Tą kartą saulė glamonėjo Jūrą,
o Jūros bangos — vienišus krantus.
Ten, tolumoj, stebėjau giedrą dangų
ir krykščiančius padangėje paukščius.

Ritaus per smėlį tarsi akmenukas,
skaičiuodama aš laiko smilteles.
Pavasario rodyklės greitai sukas.
Gal dar pavyks man sustabdyti jas?

Tą kartą saulė glamonėjo Jūrą,
o Jūros bangos — vienišus krantus.
Tenai rinkau aš laimės akmenėlius.
Iš jų stačiau svajonės pamatus.
Vasaros meilė

2014-06-04 09:02:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-06-04 21:41:45

Taip... Tik paskutinė eilutė numeta kirtį...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-06-04 20:16:13

Na, tikrai šviesus paveikslas. Nors akmenukas, bet lengvas toks :) O kas liečia techninę pusę, tai antras posmas labiausiai vykęs. Suma sumarum - gerai. Pasilieku aukštesnį vertinimą ateičiai :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-06-04 18:29:51

...šviesus paveikslas, atplaukęs iš prisiminimų...gražiai išsiliejo čia ...patiko...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-06-04 15:40:17

o kodėl nepasakius ,,iš jų stačiau svajonių namelius" ir OK

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2014-06-04 11:40:39

Paskutinė eilutę rekomenduočiau pakoreguoti, kad būtų išsaugotas tvarkingas eilėraščio rimas.