būties slėpynės
ak
tie dangaus verpetai
kartais įsuka kartu su
žiedlapiais iki pat
aukštybių
o tada
kas sau
Mefistofelio pėdsakais
išsiskirsto
kartais sėdžiu
kojas įmerkęs į upę
ir nebelieka
čiadabartiškumo
tik
kiek į žydinčią obelį
bežiūrėtum negali
nesistebėti
ak
pievų ūkai vėl
vandenį drumsčia
o aš jau kitoj tėkmėj
kojas mirkau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-06-18 09:50:08
tik
kiek į žydinčią obelį
bežiūrėtum negali
nesistebėti > išties:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-05-12 13:52:34
Žavus trumputis pasinėrimas į žiedlapių debesis :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-12 12:30:13
Puikiai
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-05-12 11:39:02
Kokie gražūs Jūsų pastebėjimai, tokie tikroviški, o ypač paskutinį gyvai jaučiu. :)