Prarastas sodas

Šalčio, pykčio, netiesos
Atmintis neturi.
Vėjas praeitim alsuos –
Atsivėrė durys.
 
Kvapas toks svaigus... Žiedų
Sodo vakarykščio?
Šalia vyšnių stovi tu...
Ar atgal sugrįžčiau?
 
Nežinau, nes taip toli
Liko mūsų sodas –
Slėpė metai keturi
Rytmečius rasotus.
 
Augo medžiai jau kiti,
Šakos kitos augo.
Ak, kodėl mane verti
Dar kažką išsaugot?
 
Šiltas pūstelės pietys,
Tyliai versis durys –
Sodo žiedlapiais lieti,
To, kurio neturim...
kaip lietus

2014-04-24 00:23:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-04-27 23:48:11

Vykusi
kūrinio lengvumo ir skaudesio jame
lygsvara...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-04-24 17:20:03

Taip lengvai sulingavo, pakvipo eilės...och, tie sodai - prarasti ir neatrasti...bet, saugomi.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2014-04-24 13:00:39

Be galo gražu, kiek skausminga.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2014-04-24 09:49:51

Svajonių sodo vartai atviri...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-04-24 09:05:34

Pasivaikščiojimas po praeities sodus - dažno svajotojo užsiėmimas. Jausmingai ir taikliai.

Vartotojas (-a): Nikole Bergman

Sukurta: 2014-04-24 08:00:55

Ai, kaip giliai liečia širdies stygas, tiesiog užkabino...krentančios į širdį eilės....