Pridariau aš daugybę klaidų
Ir dėl jų ligi šiolei gailiuosi.
Bet dabar suprantu, suprantu —
Toks tas kelias ir aš jį renkuosi.
Liepos skleidžia aksomo lapus,
Ievos bando išvesti iš proto.
Koks gyvenimas mūsų trapus,
Kiek nedaug mums pabūti čia duota.
Pridariau aš daugybę klaidų
Ir dėl jų ligi šiolei gailiuosi.
Bet dabar vis dažniau pajuntu,
Kaip pavasario grožiu gėriuosi.
O berželiai lyg jūra žalia,
Tyliai šnabžda man: mylime mylime
Kaip gerai, kad esi, kad šalia.
Kaip gerai, kad ramybėje tylime.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-04-23 15:15:58
Gera, kai pavasario grožis priverčia padėti į šalį visas klaidas, kurias esame padarę ir taip leidžia juo pasidžiaugti. Rodo tam tikrą vidinį pokytį. Tekstas, nors ir paprastas, bet tikras ir yra jame visa, ko reikia... Verta paskaityti ir antrą kartą
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-04-23 12:11:09
gražu..tioesiog tiek
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-04-23 10:24:48
Šiaip tai sakoma, kad gailėtis reikia to, ko nepadarei... O eiliukas geras!
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-04-23 09:10:03
Tikrai geras darbas, o klysti yra žmogiška, iš klaidų semiasi patirtis. Sėkmės autorei.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-04-22 22:24:08
O tie pasikartojimai labai vietoje. Kažkokį poetą primena, bet dabar tiksliai nė nepasakysiu ką. Lyg ir Širvio stiliumi, bet gal klystu. Geras darbas.