Nesimato gyvatės žolėj.
Taip pat ir manęs tamsoj nesimato.
Taip yra. Neklausk „Kodėl?“
Taip greit praėjo dešimt metų.
Neklausk, kaip dabar gyvenu –
Aš negalėsiu atsakyti.
Grįžtu prie įpročių senų.
Tik negrįžta prarasta draugystė.
Kas yra toks laisvas, kaip
Pro šalį praskrendantis paukštis?
Į tolį nuplaukia laivai.
Dangaus skliautai ryte parausta.
Bet nesimato gyvatės žolėj,
Nesimato peilio žymių sieloj.
Dabar per vėlu klausti „Kodėl?“
Po pilka vasaros mėnesiena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-04-22 22:08:40
Na, geriau, tikrai geriau. Bet kapotas truputį, kampuotas, reikia bandyti išgauti ne tik rimą, tačiau ir lengvesnį, plastiškesnį ritmą. Nesakau, kad toks blogai, tačiau netgi ritmas tarnauja minčiai, jausmui. Kadangi šįsyk ilgesys eilėse, tai dera ir atitinkamai mintis sudėstyti sakiniuose.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-04-22 14:16:29
Manau, kad dar šiek tiek reikėtų padirbėti išbaigiant šį tekstą... Kai kur rimavime yra nesklandumų... Visai įdomi pirma teksto eilutė, galima sakyti, kad visą tekstą daro įdomesnį.