Poetei

------
Tądien prekiavo gėlėmis...
Gulėjo tuščias baltas lapas.
Sraigtiniai laiptai kam aukštyn,
O kam žemyn, — tau visgi sekas...
Tas žvilgsnis, likęs mintyse,
Kažkas pažįstamo, gal žodis,
Ištartas prieš... gal pakartok,
Visai nebegrubiai atrodys.
Dienotvarkė skurdi tokia:
Laukimais virtę praradimai.
Ištiesi ranką, o šalia
Belikę tik prisiminimai.
Abstrakčios eilės... ar tikrai
Rašai, kai niekas nebelaukia.
Vėlai rašai, galbūt už tai
Pasąmonė viską užbraukia.
Tądien prekiavo gėlėmis.
Ir liko tuščias lapas mažas.
Tik į pasiilgusias akis
Užklysdavo vilties miražas...
------
Leonas

2014-03-18 04:23:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2014-03-20 22:15:31

Pagaliau!  Ir dar kaip !
:))

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-03-19 08:26:21

Sklandžiai sudėliota... Labai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-03-18 18:53:37

Profesionaliai padirbėta. Iš bet kokios pozicijos.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-03-18 13:46:59

Suprantamame paskyrime (dedikacijoje) bandyta įsigilinti detalėmis, ir tai – gerai.
Laukimai, praradimai, prisiminimai – tokių tarpusavio kaimynystė (per 3 eilutes) trumpame kūrinyje vykusiai skurdina ne dienotvarkę, o pabrėžia kasdienybės monotoniškumą – dažnos poezijos budelį.
Manau, jog ideali skyryba irgi pasitarnauja kūrinio dvasiai, o štai trumpieji brūkšneliai jo pradžioje ir pabaigoje – perteklinis autoriaus rūpestis (nenuvertinkime daugtaškių!).