Ne! – Sparnų nusikirpti nenoriu!
Kam gi būčiau tokia reikalinga?
Debesis, o už jo tyras oras,
Kai nuo ryto lig vakaro sninga.
Baltos pusnys ir nerimas baltas.
Baltas vėjas... Jaučiuosi lyg pūkas.
Mano rankos nuo gruodo sugeltos,
Bet liepsnoja širdis, karštos lūpos.
Aš skrendu! Baltos šūsnys snieguolių
Ten – po kojom – žemai pasilieka.
Pūgos švilpia ir verčiasi šuoliais.
Tu – šalia ir netrūksta man nieko.
Tu – tyli, iš akių tik atspėju –
Su manim nori skristi ir skristi
Per gyvenimą visą prieš vėją
Į tą šalį, kurios nepažįsti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-02-20 13:26:15
Oij koks žavus...paprastumu ir jausmų skrydžiu...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-10 20:59:36
Va tep. Ir sparnų niekas nenukirps:))
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-02-10 17:28:43
Kai dviese, tai ir prieš vėją lengviau... Graži gamtos ir jausmų pynė...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-10 13:32:36
gražiai įkomponuoti jausmai į gamtos grožį. Imu ačiū
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-02-10 13:28:41
Tikrai - nuo pradžios iki pabaigos - su vėjeliu...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-02-10 11:53:22
Nuostabus polėkis, pagauna:) Toks šviesus ir šiltas artumas!
„Per gyvenimą visą prieš vėją
Į tą šalį, kurios nepažįsti.“
Sakyčiau, tobulesnio gyvenimo troškimas.
Eilėraščio nuotaika ir mintis kaip visad Jūsų lyrikoj – išvien. Žaviuosi.
debesis – jis, todėl ... o už jo... (pataisiau)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-02-10 11:31:57
Ačiū Eglute, pamaloninote iki sielos gelmių. :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-10 07:56:53
Visus sniegus sutirpdanti aistra.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-10 00:10:46
Va, ko laukiau iš Eglutės! Va, kaip ji rašo ir moka rašyti. Super.