Ateik

Palauki, praeisi atkarpėlę,
– Vėl pasukai ten pat –
Jau nebedaug, aš juk čia pat,
Nestoviniuok.
Tuoj būsiu.
– Taip –
O kaip
Man būti
Taip
Be jos.
__________________
Grojant paskutinę dalį,
Prisėdau pamąstyt prieš naktį.
– Tu ties staline lempele –
Tik apie meilę. Taip, aš apie ją galvosiu,
– Pažvelk pro langą –
Juk neturėčiau nieko aš šioj žemėje be jos.

O gera, kad ne sapnas, tikra buvo,
Kiek dovanota nepelnytai...
Ir kiek gerumo daug
Esti šioje žemėj
– Ar jauti – 
Kaip netikėjo žmonės,
Aš buvau su jais,
Ar neatrodėme tokie liūdni veidai šioj paskliautėj.

Vėlus metas, ir vakaro jau liko nebe tiek...
Neliko laiko daug ir man galvot,
Bet, Dieve, ar tik neprasilenkiau?
– Ateik –
Tačiau – atidaryk duris –
(jos atsidaro)
nėra tikriausiai
Prieš aušrą
Daug galvoti ką –
Ar skamba tai iš ten – ar laikas?
Einu,
           turbūt ji laukia –
                                pasitiks
                                           mane už pievos.
Taip buvo pažadėta.
Igas

2014-02-09 15:22:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2014-02-16 17:10:33

         Nei nesiruoša šis eilėraštis kautis su buhalterine logika.
 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-02-10 15:10:03

Dialogas ar mono? Brūkšnių apsuptas eilutes matau kaip kreipinius į save. Gali, aišku, būti ir į kažką nematomą. Skambantis fonas leidžia manyti, kad tai fantazija „Einu pasitikti“.
Forma „Grojant“ (padalyvis) rodo, kad groja ne pirmas asmuo, ne „aš“ (grojant kažkam, keliems).

Dukart pakartota žemėje, žemėj – svarbu?
šioj paskliautėj > šitoj paskliautėj, šioje paskliautėj (kirčiuoju paskliaũtė)
– Ar jauti –  / Kaip netikėjo žmonės > keistas vingis, nors mintyse būna visko...(posmelio visuma aiški).
 
– Ateik – / Tačiau – atidaryk duris – truputį kažkas..., nors jeigu tai „neprasilenkiau“ tęsinys, tada nėra ko daug galvoti. Abejonė nuvejama.
Gal ir nebūtina taip aiškintis, bet norėjau suprasti kam. O šiaip vizija jausminga.
Jūsų muzikos, aušros, susitikimo nuojautų motyvuose liūdesys kaip iš viduramžių menių. Šįkart kažkodėl įsivaizduoju klavesiną ir ponaitį, einantį per kalveles. Suprantama, tai skaitytojo fantazija.

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2014-02-09 22:43:42

Labirintai estų žemėj...