Besikartojančio vasario monologas

Šilku išsiuvinėta anklodė
Nuslysta vėl nuo krašto...
Mintis aukščiau dangaus –
Virš debesėlių rašto...
Išgertą smėlio laiko taurę
Apverčiau,
Kad būtų vėl iš naujo viskas
Paprasčiau...
Tu ir vasaris.
Vėl netikęs oras...
Atveriu Tau delnus –
Sugalvok du norus... –
Taip tiktai arčiau
Pakartoti vėl ką išbarsčiau - - -

 
Burtažolė

2014-02-08 19:03:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2014-02-08 20:31:06

Ir smėlis apverstos taurės
kitaip šį vasarį byrės...:))

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2014-02-08 19:41:49

Norėčiau taip: išgeri, apverti, atverti - ir vėl pilna taurė. :)