Santrauka:
Viduržiemį kapas supiltas...
Girgžda vidurdienio sniegas,
Šaltis nuo ryto melsvėja.
Stingstanti ašara rieda,
Akys įskaudo nuo vėjo...
Gedulo plėnys – ant sniego,
Juodas viduržiemis bąla,
Gėlės sušalusios miega...
Skausmas, tik skausmas be galo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Orinta
Sukurta: 2014-12-19 01:01:46
,,Skausmas, tik skausmas be galo..." Pilnai suprantu. Prisirišame taip, kad vėliau sunku atsisveikinti...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-04-10 10:55:54
Asmeninio skausmo dėl praradimo išsiveržimas. Stingdančiame šalty. Čia taip tikroviška ir vaizdinga, kad atrodo, baugu prisiliesti prie skaudančios žaizdos.
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2014-04-08 12:57:04
Tikrai daug skausmo ir vienatvės
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-03-02 10:33:43
Liūdna intencija, bet eilės nuoširdžios ir tikros...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-27 16:29:06
...tik skausmas be galo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-28 14:55:38
Nedaugžodžiauta ir nepiktbnaudžiauta meniniais palyginimais. Tokiam eilėraščiui to ir reikia. Tai - jausmas, kurį supranta visi.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-01-28 10:47:43
Skausmas - kaip šaltis...
Tik kelios eilutės, o viskas perduota...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-01-28 08:46:32
Ir skausmingas ir jausmingas. Liūdesį pagavau.