Balti žirgai

Santrauka:
Atkasta iš senienų. Tai – antroji (iš užrašytų) mano daina gitarai. Teturėjau gal 16 metų.
Mes per gyvenimą praeinam kaip per dykumą,
O mūsų pėdsakus gan greit užpusto vėjas.
Bet kol gyvename, mes naiviai naiviai tikime,
Kad nepraeis kas nors nepastebėjęs.

Pr.:
Bet mirs tie pėdsakai kartu su širdimis,
kurios tave kadais mylėjo.
Ir nieks jau neis tavo pėdomis,
Nes jos bus užpustytos vėjo.

O šis pasaulis – didžiulis, neaprėpiamas
(Baisus atstumas: rytai ir vakarai).
Baltais žirgais mes per pasaulį lėkėme
(Juk mūsų viltys – tai balti žirgai).

Pr.:
Ištirps žirgai lyg debesys balti
Vėjuotą dieną, blaškomi vėjo.
Tačiau ar būsime kalti,
Kad mūsų nieks nepastebėjo?

1981 m.
Medinis jogas

2014-01-22 20:16:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-01-22 20:55:27

Po santraukos pagalvojau: būna periodų, kai atrodo, kad apie gyvenimą žinai viską ir gali daryti apibendrinimus.
Betgi taip, kaip parašyta, ir yra. Kuo anksčiau atrandi, tuo geriau. Galbūt kai kas sudėta teoriškai, bet linkmė ta.
Premjera įvyko? Pritemdytas kambarys, vienatvė, o gal draugija prie laužo? Ar liko tik archyve?